2019 m. lapkričio 15 d., penktadienis

Labai aukštai




Dažnokai esame panašūs
Ir į kreivą medį,
Į skrendančius paukščius,
Į veidrodyje atvirkščią paveikslą,
Kuris nueinant ir išnyksta,
Nusigręžia nuo mūsų,
Palikdamas prisiminimus…
Niekada jau neištiesinsi,
Kas kreivai auga,
Nesulaikysi minties paukščio,
Skrendančio aukštai ,
Nesulipdysi dužusio paveikslo,
Kaip ir buvusio
Gražiausio laiko,
Mintimis tik suksi atgalios...
O gal ir per vėlai?
Dažnokai prieinu prie skardžio,
Pasižiūriu žemiau –
Ten atsispindi tokios erčios,
Turiu net užsimerkti,
Kad nepaslysčiau ir nenugarmėčiau,
O dangus – labai aukštai…



Komentarų nėra: