Metų pinigėliai

Šviesiau rytais,

Kai vėjas lapus šiaušia,

Paskutinius nuskabo,

Viršūnėje – tylu,

Berželio pinigėliai žemė dengia,

Kali dar liko ant liaunų šakų

Ir tilindžiuoja, groja

Melodiją miškų…

Esu turtinga, –

Mano beržas

Taip arti prie lango,

Pasiekti visada galiu,

Ranka palietusi paskambinu

Geltonu varpeliu…

„Tin tin’’... – širdyje pasigirsta,

Suklustu, –

Mes tokie artimi,

Vėjo nugairinti,

Nudeginti ir vasaros kaitrų,

Dabar – šviesus ruduo.