2019 m. lapkričio 28 d., ketvirtadienis

Išsvajotame rojuje



Sename miške –
Daugybė kreivų medžių,
Nugriuvusių šalia –
Kur kas daugiau, –
Patraukia akį senas,
Kuris dar stovi, šlama,
Šakas į dangų kelią,
Tiesus savo stotu,
Pilnas lizdų pavasariais…
Senam sode – senolės obelys,
Prie jų nauji skiepai,
Netgi nuvirtusios vis dera,
Tik obuoliai mažyčiai,
Bet ant jų daugiau...
O drevėse varnėnai, zylės perisi
Ir klega sodas,
Kaip gyvas orkestras
Netgi rudeniop…
Priėję stebimės,
Norime įminti jų istorijas,
Koks vėjas tada pūtė,
Kada gimė, augo,
Ko trūko miškui,
Mūsų sodui,
Kur auga rojaus obuoliai, –
Tada ir supranti,
Kad ir visi keliai į dangų
Eina tik per pragarą,
O rojaus norime visi dažnai
Ne tiktai sau, savo vaikams,
Bet netgi tau...




Komentarų nėra: