Daug
ko nepadariau,
Gal
nesuspėju –
Pagauti
vėją,
Sulaikyti
tarp delnų,
Praslysta
tarpu pirštų,
Pakelėse
pasiklysta,
Suošia
per miškus…
Daugel
ko ir negirdėjau,
Nedavė
dangus tokios klausos,
Dabar
prikimo balsas,
Lyg
per Vėlines,
Pakanka
vieversio čiulbėjimo,
Kaip
kitados…
Daug
ko nemačiau,
O
taip gražu būtų pasižvalgyti
Po
svetimus kraštus,
Nėra
pas mus
Aukštų
kalnų nė dykumų,
O
smėlį pusto į akis
Be
paliovos...
Daug
ko nemoku,
Vis
iš to tingėjimo,
Užtenka
ir savos kalbos, –
Toks
platus žodynas,
Kas
sunešta iš Lietuvos...
Daug
ko nežinau,
Dėl
to nelabai ir gėda, –
Vaikai
iš vieversio išmoks.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą