Moters metamorfozė

Moteris – nenušlifuotas deimantas,

Akmeninė amžina gėlė,

Molio luitas,

Kol nepaliečia meilė,

Tik po to – jinai ugnis,

Uždega kito akis…

Moteris – aistros pripildyta taurė,

Kol nepaliečia lūpos,

Degi žaizdre, degi,

Kaip gera būtų nusiprausti

Tyrame vandeny,

Kad ir vėl blizgėtų deimantas

Širdy…

Moteris aukso verta,

Kada žiūri savo vaikui

Į tyras akis,

Vėl atgimsta mylimo glėby..

Moteris – visada jauna,

Ji gražesnė ir už deimantą,

Nušlifuota liūdesy,

Kai brangiausio netenki,

Pravirksti ir vėl keliesi,

Vėl eini.