Kiekvienam
gimstant paskirtas
Žemės
lopinėlis ir visas dangus,
Sielos
ramybės ieškome
Toli
toli – muzikoje
Ar už
kalnų…
Dažnokai
pasibeldžia ir nekviestas,
Sutrikdo
dienos ritmą,
Kai
eini ir sieki
Gerumo
glėbyje pabusti,
Niekas
dar neskauda,
Esi
mylimas savų…
Oi,
neieškokite manęs,
Pabėgau
ir užsiskleidžiau,
Nežiūrėkite,
verkiu, –
Taip
skaudu būna
Tarp
sienų keturių,
Tarp
svetimų žmonių,
Kur
nėra draugo,
O
daugybė nepažįstamų draugų…
Taip
nejauku.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą