Senos
pasakos – gražiausios,
Seka
jas per visą amžių,
Kaip
katytė vijo pelę,
Atsibodo,
baimę kelia...
Na,
sukurkime ir naują, –
Tegu
pelės laižo ledą,
Katinėlis
blynus kepa,
Vieversys
grūdus pasėja,
Šarka
juos tuoj užakėja,
Nes
jos uodega ilga,
Raganoms
čia – ne vieta…
Kai
atbėgs baltas dramblys,
Jei
tik Indijoje nepaklys,
Pavaišinsime
ledu,
Ten
jam – karšta ir baugu.
Pakartos
giesmę papūgos,
Lesdamos
gelsvą moliūgą,
Kai
jo grūdus išbarstys,
Užaugs
naujas obuolys…
O
gerajam mūsų dėdei,
Riešutų
reikės įdėti,
Tegu
neša per žemyną,
Sėja
visus gardumynus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą