Visur
tie patys medžiai
Mūsų
tėviškėje,
Visoje
Lietuvoje, –
Klevai,
balti berželiai,
Anksti
sujudina šakas,
Pasipila saldi sula,
Kai
nors vieną nulaužia…
Laužo
vėjas,
Nežinia
už ką,
Visi
vienodai kenčia, –
Taip
medis ir šaka
Nori
gyventi…
Pavasaris
gražesnis
Už
šalčius žiemos,
Medžiai
ir žolė
Priversti
jau keltis,
Gėlių
žiedeliai – skleistis…
Pavasarį
man primena ruduo,
Kai
saulė žemyn lenkiasi,
Kaip
motina sena,
Pasiremia
plika lazda
Ir
merkiasi…
Daugybę
metų buvę,
Bus
ir po manęs,
Klevai,
beržai
Ir
visos metų šventės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą