Gyvenimas
apkarsta
Bevalgant
sausą duoną,
Vandens
stiklinė laukia,
Kad
ją prie lūpų glausčiau
Po
kąsnelio kiekvieno.
Atskridusi
prie kranto
Ilgu
snapu žuvėdra
Pačiupo
paskutinę
Ir
juodos duonos riekę,
Nes
jos vaikeliai laukia,
Tušti
skilveliai rėkia.
Vieni
kitus supranta
Ir
juodos duonos kąsnis
Pasiekia
alkaniausią,
O
man, pilkam skrajūnui,
Tik
trupinėlis lieka...
Pauostau
ir suvilgau,
Vanduo
dar duona kvepia
Ir
sugeriu...
Kiek reikia žvirbliui?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą