Gyvenimo štrichai

Kam klausi atminties,

Kur buvo nukeliauta?

Keičiasi gyvenimas,

Kaip gatvių keičiasi vardai,

Net miestai kitaip pavadinti,

Kuriuose vaikystėje buvai.

Nebežinai, net kaip rašyti,

Kur prieš daugel metų mokytasi,

Kokius draugus lankei, –

Seniai nebėra suolų,

Net bendraklasių liko gan mažai.

Gal ir yra, tik jie toli labai;

Dabar jie pasikeitę,

Raukšlės veide

Ir delnų vingiuose – lemties lašai...

Iš čia ateina vaizdiniai?

Daugelis ir pasilieka,

Su ašara sustingsta,

Atrodo, niekas nepakitę,

Nes nebelanko tų dienų sapnai.