Dviese
lengviau ir susikibus eiti,
Nei
visai vienam;
Dviese
smagiau pasiekti kelią,
Kuriuo
praeina visa žmonija
Nuo
žemės lig dangaus, –
Kas
neišvengiama...
Senatvė
– neišgydoma liga,
Tik
reikia pasistengti,
Kad
ji nebūtų alkana,
Nors
ir bedantė.
Dviese
lengviau iškęsti šaltį
Ir
susiglaudus naktimis užmigti
Jaučiant
kito pulsą...
Seniai
aš apie tai mąsčiau,
Bet
išsipildyti nelemta.
Dviese
judi ir be lazdos,
Tik vakarinę maldą sukalbi,
Į
ranką gali atsirėmęs
Eiti,
eiti eiti,
Kol
akys veda, pas tave
Pamiršus
nakties tamsą...
Dviese
gali ir gerą žodį radęs
Kitam tarti,
Kitam tarti,
Pavasarį
dangaus upe atplaukti
Ir
nuplaukti..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą