Atminties takais

Gyva dar atmintis,

Tarsi iš ilgo vieškelio

Takeliai brenda,

Pranyksta pievoje,

Vėl atsiranda...

Tokia jų paskirtis – tai laikas,

Kai net kiekvienas mažmožis

Naujai matuojamas,

Kažką atranda.

Geriau užmiršti akmenis,

Kurie pakliūdavo po kojomis,

Žaizda, užgyjanti negreitai,

Primena pavojų.

Paskausta randas

Ir antrą kartą vėl ant to paties pataikai,

Netyčia ir nusibalnoji, –

Bėda, kad užmiršai,

Kas buvo tau seniai,

Tavo vaikams kartojasi, kartojasi...

Pranyksta takas, vieškelis palieka,

O atminties takais

Ir akmenėliai rieda,

Kartojasi...