Byrantis laikas

Kai kyla vėjas,

Mėlyna banga

Iš ežero į krantą plaukia,

Viena, o paskui ją – kita,

Gelsvą smėlį ima

Ir į gilumą nuplaukia...

Žilvitis stovi, žiūri,

Purto draikomas kasas,

Jisai bejėgis vytis,

Kad į pakrantę,

Kas prarasta, susigrąžintų...

Šis reginys – tik vizija,

Iš vasaros atplaukusi,

Kai kas sugrįžta,

Bet ne su ta banga,

Ant kurios baltieji paukščiai

Suposi ir nardė...

Gniaužai kumščius,

Byra lašai lyg nuo varveklių,

Pasijunti bejėgis pasivyti

Bangą, smėlį, laiką...

Bijai visko netekti?