Savaitgalis
ar dienos paprastos,
Vis
tiek tos pačios pareigos:
Pavalgius pažiūrėti į duris,
Kad
tik girdėčiau einančių žingsnius,
Paskui
– prie lango.
Ir
svetimas man įdomus,
Juk
ne kiekvienas gali būti savas,
Nors
kailis visų panašus,
Mielesnis
baltas.
Kur
šilta, ten jauku,
Be
rūpesčių gyvenant,
Bet
iki kalų smegenų
Nostalgija
vis įsismelkia.
Retai
kas ir ateina į svečius,
Dažniau
– pas jaunus,
Yra
ką pasakyti,
Pasidalinti,
kas pasaulyje...
Taip
ir gyvenam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą