Taip
dažnai sakome „jaučiu,“
Kad
net šis žodis
Praranda
realybę,
Dažnai
prisimename ir nutylame.
Jaučiu
orus ir kalbam apie orą,
Kai
sunku pasakyti, kas širdy,
Netgi
ir sau ištarti nesinori...
Tas
žodis dažnai kelia gailestį,
O
ašarų jau nebėra,
Jos
išverktos prieš laiką,
Kai
nuojauta kuždėjo
Ir
buvai bejėgis ką pakeisti.
„
Būna ir blogiau“, - pasako jausmas,
Turbūt
jau visiškai blogai,
Kada
nebegali net verkti,
Atrodo,
skauda daug giliau,
Negu
krūtinėje, kur plakanti širdis,
Nėra
toje užuojautoje
Ir
tinkamiausių žodžių...
Jauti,
kad ir dabar kalbu
Visai
ne apie orą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą