Širdis
– tai obuolio
Pasidalintos
pusės,
Perskėlei
ir suklusai,
Praeis
kiek laiko,
O tu ir nepajusi,
Kada
bus atskirai,
Nepakabinsi
vėl ant obelies,
Po
kuria žaltys prigludęs
Sulaukia
ir savo eilės...
Po
širdimi jauja gyvybė tuksi,
Praskaidrina
viena viltis,
Kad
gimtų sveikas,
Pasižiūrėtų
mamai į akis.
Ši
viena pusė obuolio,
Į
žemę kritusi,
Naujos
kartos bus daigas
Ir
kito ryto ateitis...
Visas
gyvenimas – vis tuksinti širdis,
Palikusi
antroji pusė,
Belaukianti
žinutės,
Kada
vaikai sugrįžę aplankys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą