Nemoku
akmenyje kalti paukščių,
Bet
girdžiu jų giesmes,
Nemoku
pakartoti muzikos,
Jos
nesiklausiusi,
Tik
aprašau pavasario upes,
Pakilusį
ten vandenį
Ir
liulančias bangas,
Matuoju
netgi aukštį
Iš
savo patirties...
Priėjau
prie vandens,
Jaučiu,
jis toks laimingas,
Kad
niekur užtvankų nėra
Ir
galima pakilus
Melodiją
sukurti,
Kokios
kitur net neišgirsi,
Ji –
vakaro malda.
Iš
jos ir paukščio
Kuriu
trumpas eiles...
Tegu
tas žodis būna ritmas,
Naujos
eilutės pabaiga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą