Istoriją
vis taiso
Kitos
kartos žmonės,
Suranda
ir kaltuosius,
Juos
po mirties nuteisia,
O
pasirodo, kad nėra lentos,
Ant
kurios pavardės visų sutilptų,
Jas
trina kiti žmonės...
Galbūt
gerai, kad tolima istorija
Dar
ant akmens rašyta,
Mažai
kam žinoma,
Ne
visi rašmenys ir skaičiai,
Lig šiol suprantami,
Kitaip
ir juos baksnotų pirštais,
Kaltų
ir tada buvo,
Bet
dulke pavirto
Ir
baigėsi jų žemiška kelionė...
Dabar
tiek knygų parašyta,
Kad
nesutilps į jokią galvą
Kiekvienos
istorija.
Kaip
reikės į lentynas krauti?
Kalti,
išteisinti, su parašais...
O kur
nežinomi istorikams?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą