Prie seno

Kiekvienas senas medis - su dreve,

Ten paukščiai peri, voverės aplanko,

Čia prineša, ką randa pas aplinkinius

Ir numeta, kas jau netinkamas,

Bet mišką sėja, kiti auga.

Tai gilės, riešutai, kankorėžiai,

Kuriuos visi lukštena,

Ir ta sena drevė jau primena kišenę,

Prikrauta sendaikčių skrynia,

Kaip miško namas.

Nuvirsta medis,vėjo supamas,

Palieka paukščiai drevę,

Jis geras tik tada, kai turi gilią,

Gardėsių pridėtą kišenę...

O kelmas šypsosi, nes aplink jį

Tiek susirinko giminių,

Vėl paukščiai atskrenda

Ir gyvas miškas nuo balsų,

Kas turi snapą ar stiprius dantis,

Naujausią derlių renka ir lukštena.

Prie seno medžio priėjęs mąstai,

Kaip laiko kalvis dienas kala...