Vaikštau
savam rate,
Rankoje
– tik plunksna,
Ją
nudažau kita spalva,
O
vaikams – džiaugsmas...
Pasaulis
ištikimas mūzoms,
Nes
visi suaugę
Sužino
fokusus linksmus, –
Arena
apšviesta,
Daug
spindesio dirbtinio
Ir
nereikia saulės,
Žonglieriumi
negimstama,
O
laimės marškinėliais apsivilkęs
Ir
šiandieną kažkas vaikšto.
Po
mano rūbais – dar kita spalva,
Niekam
nerūpi net kokia,
Ji
keičiasi kas kartą,
Kai
žiūrovams nusilenkiama.
Ne,
nedažau, tik pakeičiu,
Pro
spindesį nematote.
Ką
rankoje turėdamas
Nešuosi
iki rampos, –
Stengiuosi
neparodyti vaikams
Tamsių
spalvų,
Kas
slepiasi po kauke...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą