Kai
atveriu minčių užuolaidą,
Darosi
širdy šviesiau, –
Praeina
žmonės
Ir
balandžiai peri,
Žvirbliai
striksi,
Net
danguje tą sykį
Debesų
mažiau,
Saulutė
keliasi ir švyti...
Žiūriu
į tolumą
Ir
neturiu tau žodžių,
Kuriuos
reikėtų pasakyti.
Ant
vieno debesėlio
„
Ačiū“ parašau,
„Prašau“
– ant kito,
Paleidžiu
pavėjui ir saulės spindulį,
Tegu
pas tave skrenda su kitais,
Kurie
ant lūpų pasiliko,
Tegu
šviesa palydi...
Prismaigstė
saulė šitiek spindulių –
Gal
man ir tau
Užteks
ir iki ryto...
,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą