Seniai žiemužėĮ svečius ateit galėjo ,
Bet gal nepakvietė ,
Gražiai nenulenkė galvos ,
Kad pavėlavusi
Ir baltą rūbą
Tik dabar dėvėdama atėjo ,
Pasėjo balto sniego
Prie kiekvienos trobos.
Meluočiau,jei sakyčiau ,
Kad nelaukiau-
Kaip spindi saulėje
Kalniukai ir miškai ,
Senos trobelės stogas baltas
Net iš toli atrodo išdidžiai.
Balta spalva minčių neblaško-
Pusiausvyra gamtoj,širdy...
Medžių kamienai parudavę
Spindi lyg iš vaško ,
Palaiminti tylos, geri ,
O šaknys dar ilgai miegos-
Per visą žiemos naktį-
Šiltai...po pusnimi.
2008
1 komentaras:
Miela aukletoja,
Aciu uz nuostabius eilerascius! Uz sielos atgaiva, uz ta geruma, paprastuma ir nuosirduma, kuri dalinote mokykloje, kuri radau ir cia, toki pati miela ir nepasikeitusi.
Linkiu baltu, linksmu ir nuostabiu sv. Kaledu:). Tegu jos atnesa nauju svajoniu,sviesiu minciu, sveikatos ir paprastos zmogiskos laimes:)
Jurate Sedelskyte
Rašyti komentarą