Buvo per Kalėdas

Kada kalbiesi su senoliais
Apie šaltą žiemą per Kalėdas ,
Vis mintys nukeliauja iki tų laikų ,
Kai buvo gilios ilgos žiemos ,
Kai užpustydavo tvartų duris
Ir trobas iki pačių juodųjų kaminų...
Prisimenu ir aš dar savo trobą-
Ranka pasiekdavau stogą šiaudų ,
Be pamatų dar būdavo ,
O žvirbliams prieglobstis-pastogė...
Pavasarį čia susilaukdavo vaikų.
Langai- per sprindžius tris ,
Ant aukšto visas turtas-paltis lašinių ,
Bet kaip spindėdavo gelsvai
Asla, jau pašluota ir smėliu pabarstyta...
Papečkyje giedodavo gaidžiai.
Ant krosnies žaidžia ,
Tarsi pešasi gaidžiukai
Pilvais ,net gurgiančiais,tuščiais -
Ten pusplikiai keli vaikai .
Nors kibirą vandens rytais
Ledu lyg ežere užkausto ,
Vis tiek prieš krosnį
Spindi motinos juodi plaukai...
2008