Kada miške pasidarbuoja šaltisIr gruodas daigsto kerpėms kojų pirščiukus ,
Jos, išsigandusios sniegelio balto ,
Pasilypėja kuo aukščiau-net į medžius.
Kiti ant kelmo prisiglaudžiaIr žiūri,kas čia žiemą bus...
Gal samanos apsaugos galvas-
Dar išsigelbės ,nepražus...
O dar kitiems- vien žemė draugas ,Tarsi saulutės spindi tarp spyglių ...
Aplink- rudų šakelių aibė ,
O žalios -tik eglutės ir šluotelės pataisų.
Kukurdvelkiams nebaisūs šalčiai-Seniai pasėjo sporas-vaikučius .
Ir aš dažnai po mišką vaikštau ,
Gal ieškau savo vietos ir tarp jų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą