Pasaulis nuostabus
Kaip ryto saulė ,
Kai jaunas džiaugiasi
Pralenkdamas likimą ir metus-
Auksinės sruogos puošė
Eglei ilgus plaukus ,
Kai kasos leidosi
Per nuostabius pečius.
.
Bet neilgai lydėjo laimė ,
Kai ėjo aštuonioliktus metus ,
Jai teko ir dalia našlaitės.
Beliko artimiausios draugės-
Žąselė ir avis,ožkelė-
Visos baltos baltos
Tarsi sniegelis prieš Kalėdas ,
Dar nesuteptas,purus...
.
Kasmet kalėdinę eglutę
Puošti reikia-
Toks paprotys gražus.
Išėjo jos parnešti
Eglė auksaplaukė
Palikusi tuščius namus.
Kasmet į mišką
Einančią mergaitę
Lydėjo geras draugas-
Sargis patiklus ,
Pakalbintas gražiai
Pasišokėdamas suloja skardžiai
Ir pasileidžia miško takeliu.
.
Priėjusi aikštelę
Net nustėro...
Ant balto žirgo-
Bernužėlis nuostabus:
Auksu balnakilpės žėrėjo ,
Mėnulio pilnatis
Spindėjo virš galvos.
Atrodo,netgi žvaigždės
Laimės jai linkėjo-
Pamiršo laumei
Duotus įžadus senus.
.
Paskui kiškelį pilką
Namo ėjo...o iš paskos
Žirgas kanopomis
Tarsi širdis dunksėjo-
Trobelės dureles pati
Plačiai atvėrė
Ir svečias atsisėdo šalia jos.
Dar niekas jai lig šiol
Tiek meilių žodžių nešnabždėjo ,
Neglostė jos švelnių kasų ,
Į mėlynas akis taip nežiūrėjo ,-
Lyg nusileido iš aukštai dangus.
.
Kada ryte pakilo vėjas ,
Pusnis supustęs po slenksčiu ,
Dar neatmerkusi akių
Eglutė pastebėjo...
Pradingo laumės dovanėlė-
Jos kraitinė skrynelė
Su auksiniu rakteliu.
O kai prie veidrodžio priėjo ,
Į ją žiūrėjo veidas
Su pražilusiais plaukais.
Nejau tai ji,kuriai visi
Jos grožio pavydėjo-
Prisiminė ir laumei duoti pažadai.
.
Dabar miške
Žaliuojančios eglaitės
Pasidabina tik kankorėžiais rudais ,
O prie trobelės tebestovi
Tarsi apvilta mergaitė
Eglutė ,o prie jos
Erškėtrožė dygi ,
Per žiemą sauganti
Brangiausią grožį-
Jaunystės tyrą kraitį
Aštriais spygliais ...
Bet ar ilgai apsaugos ,
Nieko neprileis?
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą