Seniai viena-prie žemės prisiglaudus,Priglaudžia vienišus kitus-
Dar vasarą žole gražiai apaugus ,
O žiemą miškas visada tylus...
Dabar tiktai žvėrelių pėdos aiškios-
Ant sniego trikampėliai-daug ir apvalių ...
Bet šiuo metu mažai kas šiaip sau vaikšto ,
Baisiausias žvėris-šautuvas ir jo žmogus.
Per girią aidi stirnos baimės šauksmas ,
Vaitoja jai pritardama sušaudyta giria...
Kaip reiks rytoj ten koją kelti?-savęs klausiu ,-
Ant sniego- kraujas su žiaurumo žyme.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą