2008 m. gruodžio 26 d., penktadienis

Sušaudyta giria

Seniai viena-prie žemės prisiglaudus,
Priglaudžia vienišus kitus-
Dar vasarą žole gražiai apaugus ,
O žiemą miškas visada tylus...

Dabar tiktai žvėrelių pėdos aiškios-
Ant sniego trikampėliai-daug ir apvalių ...
Bet šiuo metu mažai kas šiaip sau vaikšto ,
Baisiausias žvėris-šautuvas ir jo žmogus.

Per girią aidi stirnos baimės šauksmas ,
Vaitoja jai pritardama sušaudyta giria...
Kaip reiks rytoj ten koją kelti?-savęs klausiu ,-
Ant sniego- kraujas su žiaurumo žyme.

Komentarų nėra: