Viduramžių kariai šarvuoti ,Palyda jų-ištikimi žirgai ,
Prieš saulę spindi pentinuoti -
Į juos dar šauta neseniai...
Ir niūrios mintys mus aplanko ,
Kai šaudomi žmogaus stebuklai-
Jo atmintis,pavirstanti žaizda .
Tada tikrai į ateitį nejojam ,
Kai praeities istorija tokia trumpa.
Pavargę karžygiai tartum sustoja-
Nežinomi vardai ir lieka čia...
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą