Savais ,kaip Dievo dovana žaislais ,
Žolynų nebėra,vilkabirbės tik ošia
Rudais ,švelnučiais bumbulais.
Dar meldai žiūri iš alksnyno -
Žali ,minkštučiai jų stiebai ,
Patys sau auga ir gerai nežino ,
Kas juos paglostys ar sumins,sužeis.
Net ir eglutė auga be viršūnės -
Gerai,kad myli ją draugai...
Visi ,sulaukę šių Naujųjų ,
Pasveikins saulę ,besišypsančią aukštai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą