Labirintai

Lyg rankų gyslos
Nuo sunkių darbų ,
Gilios senatvės
Labirintais išsiraizgo ,
Skaičiuojama lemtis
Iš rezginio delnų...
Miške beaugdamos
Eglutės kyla -
Po balas išbraido ,
Jų ramstis -labirintai
Tiesiasi iki kitų šaknų.
Savo aistroms ir siekiams
Jėgų nesigailim-
Kasdien apninka
Tūkstančiai minčių...
Ne visada rikuojasi
Darna į eilę ,
O kartais tarsi eglės
Virsta iš šaknų.
Tada ir labirintai lieka-
Laikas gal užverčia
Klaidžius istorijos lapus ,
O visada suverčiam kaltę
Ir už beprasmiškus vaidus,
Nepasisekusius karus
Keistuolei lemčiai ,
Likimas kaltas-ne žmogus.