Galbūt nemokame mylėti ,
Kas žemės-motinos mums duota ,
Nemokame dalintis su kitais
Nei džiaugsmo, nei giesmių ,
Paukštelių padainuotų ,
Neatsiliepiam į jų šauksmą ,
Aidinčio žaliais miškais...
Nelyginant srovė sraunių upokšnių
Išliejam ilgesį tarsi žievė-randais...
Pamirštame dažnai
Net savo artimiesiams padėkoti ,
Kol būname drauge laimingi...
Visi metus skaičiojame juk tais pačiais ,
Iš po žiemos sniego
Atsibundančiais pavasariais šiltais...
Atleisk,jei kam nespėjau padėkoti
Ir nepasveikinau dar su Naujais.
2008 m. gruodžio 26 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą