Pasidavė?

Dažnai prisėdu ant upelio kranto ,
Nuo upės skardžio
Žvelgdama žemyn matau ,
Kaip keičiasi vandens
Ir dugno akmenėlių spalvos-
Apsamanoję stūkso pastoviau...
Nei jūros, vandenyno neįžvelgsi ,
Pačios širdies jų nemačiau-
Tik bangų keteros iškyla
Ir kažkur nuplaukia ,
Todėl tokių labai bijau.
O apsnigtos net ir balutės gražios-
Nereikia joms per daug erdvės...
Būriais aplink jas nendrės auga

Ir savo gyvastį išsaugo-
Visada sulaukia ,

Kada VANDUO pakvies .
2008