Nematoma gija

Nematomos kažkur
Vingiuoja silpnos gijos-
Tarp vėjo ir audros ,
Tarp meilės ir skriaudų .
O tamsią naktį nejuntu ,
Kaip žvaigždės byra
Į vandenį,kurio nebematau krantų.
Žinau,kad antrąkart
Gyvenimas nemoja-
Balta šilko skarelė
Spindi ant žilos galvos ,
Kai pievose nebraido basos kojos...
Juk ateinu prie tos ribos.
Gerai žinau, į kur tas kelias-
Be saulės,be tuščios kalbos ,
Todėl skubu sugauti žodį
Tarsi spindinčią žvaigždelę -
Tiktai priimk tu mano meilę ,
Padovanotą tau iš sielos gilumos.
2008