Nors medžiai jau seniai be lapų ,
O tarp kamienų ,dar toliau- erdvė...
Ir tuštuma- tik medžio žievę ,
Riešutą kažkas lukštena,kapsto
Nematomi slapukai žiemiškam miške.
Kiškelio pėdsakų zigzagai išsibarstę
Tarp rudų lapų, samanų žalių ,
Kiškio kopūstai snaudžia susitraukę ,
Kurių tikrai joks kiškis neragauja
Dėl jų lapelių, nors ir po sniegu
Gražiai žalių, bet ir rūgščių...
Kukurdvelkiai lyg Rojaus obuoliukai
Iš tolo pūpso nesumindžioti šernų ,
Nes niekada po ąžuolu neauga-
Pasislepia eglių šešėliuose ir tarp kelmų.
Nemiega miškas- tiktai žiemą laukia
Pavasario ir atsikrato nekviestų svečių.
2008 m. gruodžio 27 d., šeštadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą