Tik vėjas

Kai pasisiūlė vėjas
Palenktyniaut su saule ,
Aplėkti žemės rutulį greičiau ,
Nusišypsojo tik Olimpo kalnas-
Tušti šio pagyrūno pažadai.
Rytys pašoko patekėjus saulei
Ir nusirito per laukus
Aplenkdamas miškus ir kalnus ,
O kad greičiau-per slėnius
Ir dykumų kalnagūbrius plikus.
Pakilo ir Pietys, nieko nesakęs
Pusbroliui Vakariui ,
Kad pasivytų, užmigęs buvo lig pietų ,
Sparnuotus audros žirgus pasisamdė-
Nurūko viesulu virš debesų.
Šiaurys ,kai sužinojo tokią žinią ,-
Gal šarka išplepėjo paskalas kitų ,-
Pašoko iš gilių pusnynų ,
Šiaurės pašvaistę nuskraidino
Net iki pat ugnikalnių karštų.
Belėkdami greičiu ,
Kurio dar nieks nežino ,
Jie susitiko prie Neptūno -
Didžiojo vandenyno šniokščiančio- namų .
Didžiulio viesulo išjudinta
Laiko srovė iškilo ,
Prasiautusi pro išsigandusius žemynus-
Prie Saulės sosto tik nurimo ,
Nuskubėjo ...
Pranešti amžinos žinios ,
Kad niekas dar nenugalėjo
Gyvybės, Meilės ir Šviesos.
2008