Nepamiršta

Kokia graži atsiveria vaikystė ,
Kai pamatau ją iš toli-
Kaip ryto vyturėlis,saulės blyksnis ,
Nes tamsūs klystkeliai jau pamiršti...

Tarsi sapne brendu vis į mokyklą ,
Kur pamokėlės,piešinukai ant suolų ,
O pusnyse saulutė tarsi krykščia
Su daugelio vaikų balsų...smagu !

Kalniukų nuokalnės-bandelės
Žėruoja pabarstytos cukrum-sniegeliu ,
O supustytas sniegas mane kelia
Ir bėgu ,tarsi ant sparnų skrendu.

Dabar vėl per pusnis pūškuoju ,
Kai įkrentu į jas lig pažastų ,
Žiūriu -pušelės iš manęs kvatojas:
-Kokia buvai,tokia esi,aaa-ūū!..

Tik pamąstau,kaip jos užaugo ,
Kol be manęs prabuvo metų tiek -
Pamoju joms,gražioms garbanėms ,
Kad nepamiršo ...ačiū ir už tai,sudie.
2008