Žiema

Kažkur čia pat genys
Tarsi būgnelį kala ...
Kai pakeliu akis aukštyn ,
Tik skiedros lekia ,
Pamaniau,prie savo stalo
Tikrai manęs nepaprašys ,
Neprisileis artyn.
Jeigu stovėsiu išsižiojus ,
Galbūt ir nieko nesakys ,
Geriau toliau žingsniuosiu sau-
Ne mano čia namai...
Tik parsinešiu samanų kvapus
Ir žiemai spindinčią svajonę.
Kitaip dar kėkštas apibars:
-Ko mums trukdai!