2008 m. gruodžio 16 d., antradienis

Dovanėlės

Ant sofų tupi
Pliušiniai kiškučiai ,
Pačiupinėti
Ir greit pamiršti vaikų.
Jie atsiranda
Po kalėdinėm eglutėm ,
Gimtadienį...
Ar šiaip sau nuo draugų .
Prisimenu dabar savo
Seniai prabėgusią vaikystę ,
Gražiausią žaislą-
Pilko triušio uodegėlę
Po pagalve ant krosnies
Tarp kailinių šiurkščių ,
Tarp šakaliukų,akmenėlių ,
Molio gabalų,
Kurie, vadinami avelėm ,
Buvo praryjami
Vyresnių brolių ,
Pasivadinusių vilku.
Lig šiol man gražūs
Visų pamiršti upeliai ,
Spalvoti akmenėliai ,
Riedantys pavasarį dugnu-
Prisirenki didžiausią saują
Ir gali piešt ant akmenų.
O triušio uodegėlę
Jau seniai išaugau-
Tiktai ilgiuosi dar švelnių daiktų-
Einu į girią ,
Kalbinu medžius ir saulę...
Džiaugiuosi,kad nebematau vilkų.
2008

Komentarų nėra: