Kaip saulės laukiu žiemą ,
O ji nudažo nepaprašius
Ir dangų, sniegą, apsnigtas šakas.
Tarytum visas kaimas miega-
Tokia graži šio vakaro tyla...
Oi, kokie trapūs
Šie balti spygliukai...
Palietus subyrėtų
Į mažytes žvaigždutes ,
O kito karto vėl kada sulaukčiau-
Žiūriu sugniaužus
Į kumščius rankas.
Net pušys gėlėmis pražydo-
Žiema žavi lyg nuotaka balta ...
Prisiglaudžiau, atrodo, prie kamieno-
Ant veido taip maloniai snigo ,
Parnešiu žiemą širdyje.
2008 m. gruodžio 29 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą