Einu per mišką ,Samanom klampoju ,
Aplinkui medžiai
Lyg žmonių veidai-
Vieni su šypsena man moja ,
Kitų grimasos seka ,
Tarsi švilpia pavymui...
Akiduobes užtraukia šaltis ,O gal- tai susikaupę tik purvai ,
Kuriuos pavasaris turės išplauti ,
Kai bėgs upokšniai su ledais...
Dabar grybukai susitraukę ,Ant jų kepurių šerkšnas
Laikosi labai ilgai...
Ir nežinai, kas ten,po lapais ,
Kaip jaučiasi žali kelmai.
Gyvenant ima viršų metai ,-
Skaičiuojami ne datom,
O gražiais darbais .
Ir miško vidury -
Netgi kirtimuose dažnai pamato ,
Kas tu esi ,į kur eini...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą