Geltonos lygios statmenai
Užuolaidos ant ežero pakrantės ,
Kur nusileidžia lig vandens
Pro nendrių šydą saulės spinduliai-
Tarsi blakstienos ilgos ,
Dangų mylinčios mergaitės ,
Sustingo žvilgsnis
Ties šešėlių ribuliais.
Dabar ruduo ir niekas nebevaikšto
Per gervuogių aštrias šaknis -
Nutyla medžiai, žemės pasaką išsaugos
Nusvirę ežere žilvičiai trys.
Brendu per lapų patalus
Jau nurudavusia pakrante-
Kaip šnabžda nendrės ,
Ką kalba su manim, klausau...
O,kad tik rudens užuolaidos
Į mano širdį liūdesio neleistų ,
Kai prisikelti po nakties bandau .
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą