Nedaugelis iš mūsų
Pakartoja kelią Odisėjo -
Nedaug namus palikę
Leidžiasi į mūšį dėl draugų
Ir garbę paverčia idėja ,
Dėl ko ir žūti būna nesunku.
Labai dažnai pritrūksta laiko ,
Kai neša buitį ,o ne būtį -
Tai,kas amžina, ant drebančių pečių ,
Nes bijosi nepalankaus likimo-vėjo ,
Kiklopo vienaakio,kurį gali įveikti ,
Jei ne narsa ,tai gudrumu...
O neišgirstame dainų sirenų ,
Jei namų slenkstis būna per status.
Ir nepajuntam švelnaus žvilgsnio
Nausikajos,kuriai nesvetima aistra
Ir Moters amžina dalia
Ir priedermė darbščios kūrėjos ,
Neužsukam į Kirchės nuostabios namus.
O virš galvos dievybė sklando-
Tam,kas prisikėlė,malonės,išpirkos Dievų.
Tik tas pasiekia išsvajotą krantą ,
Kuriam paklysti būna nebaisu.
Didžiausia Dievo dovana-tikėjimas ,
Kad net ir ubagu parėjęs
Atrasi tai,ką palikai išėjęs-
Išsaugotus širdy jausmus.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą