Ima ir išnyksta
Žmonės, artimieji,
Kaip ir baltas
Pirmas sniegas,
Gula po velėna…
O atrodo, kad kalbėjai,
Vaikščiojai po pievą,
Čirškė žiogas,
O paukšteliai lizduose perėjo…
Nuo mažų, jaunų dienelių,
Susijungia sielos,
Paslaptingi upės vingiai
Atminty išlieka…
Kur beeitum, kojas plauna
Upeliukų srovės,
Rasos žaižaruoja,
O mintis aukštai keliauja,
Netgi viršum gojų,
Lietumi sugrįžta
Per užmirštus klonius,
Varpas vasarojaus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą