2021 m. kovo 15 d., pirmadienis

Mūsų vaikai

 




Ilgokai gyvenau,

Bet vis prie balto beržo

Jo šakas stebėjau,

O kada išsprogo,

Net nepamačiau, –

Galbūt ir jo gyvenimas,

Palydėtas vėjo,

Ruošėsi pavasariui ilgai…

Jo gyvenimas – ne mano,

Visi mes esam atskirai,

Mūsų vaikai –

Gražiausi pumpurai,

Pražysta ir sėklas pasėja,

Per žingsnį nuo mūsų,

O kitus – toli toli,

Už jūrų marių,

Kur nėra ir tiltų,

Tik dangaus keliai.


Ona Baliukienė


Komentarų nėra: