Iš tėvelių palikimo

 

Mūsų medžiai gydo, –

Pušys teikia vaistų

Nuo daugelio ligų, –

Įkvepi tokio oro,

Kurio pats susikurti negali.

Pušų smala patepi obelį,

Pušelė užsigydo ir pati,

Kol žaizda būna negili.

Seniau visi žinojo,

Kad saugus namas –

Iš rąstų pušinių,

Pušinės lentos – lygios ir neskyla, –

Dailu, gražu.

Pavasarį pririnkim pumpurų, –

Nuo skausmo sąnarių

Ir kosulio išgydo,

Kaip vantos iš beržo šakų.