Nuo kaimo atitolau,
O mieste pamatau,
Kaip auga rojaus obelis,
Pražysta vyšnios po langais,
Burkuoja ir balandžiai,
Dalinasi su varna tuo,
Ką išmesta suranda…
Šiek tiek atlėgsta
Kaimo ilgesys,
Kai rytais pakvimpa eglė,
Pasipuošia kankorėžiais,
Lyg švyturys pašaukia
Sielos laivą…
Toliau netęsiu, nes bijau,
Kad ašara nukritusi
Paskandins ir baltą lapą,
Jausmų netektį dėl kaimo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą