Pabūsiu amžina
Akmens gėle,
Niekada nedūžtančia,
Vaikuose prisikelsiu,
Sunešiu visus akmenis
Ant aukšto Gedimino kalno,
Pamatysiu Liudiškių piliakalnį,
Titnagu ugnį įskelsiu,
Kad tu, gimtine mano,
Iš naujo prisikeltumei...
Suaugau su žeme,
Kasmet ją išpurensiu,
Palaistau ir lietaus lašais,
Kartais ir ašara sūria,
Kaip motina savo vaikus
Kasdien apvaikštau…
Saulutė teka iš rytų,
O mes į vakarus
Ją lydime ir saugome,
Kaip žiedą aukso.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą