Iš mūs gyvenimo
Taip ir nepranyko kaukės, –
Skaitome romanuose,
Kaip turtingieji ėjo į balius,
Šokdino moteris iš žemo luomo,
Netgi pasiųsdavo piršlius…
Ten susimaišydavo pirkliai,
Skudurininkai ir poetai,
Kancleris Getė žmoną
Parsivedė iš ten ir į namus,
Ar ji buvo laiminga,
Kas ten žino,
Kai Fausto kaukė
Paslepia jausmus…
Mes šiandien esame su kaukėmis
Ne dėl šventinio šėlsmo,
O ligos grėsmės
Ir liūdnos mintys lanko,
Kas nugalės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą