Tu – šitoks didelis
Baltam žemės fone,
Toks baltas tavo veidas,
Tu – geras visada
Mėlyno dangaus fone
Baltu debesėliu pavirtęs
Švelnią kalbą saugai.
Tu šitokiu išaugai, –
Turiu pakelti galvą,
Kad pažiūrėčiau į akis,
Paliesčiau tavo plaukus.
Tu – mano saulė danguje,
Tavo liemenyje – pavasario sula,
Tu – mano žemės veidas,
Baltame fone įspaustais randais,
Kiemo puošmena –
Aukštas, lieknas
Baltas berže.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą