Žmogaus gyvenimas –
Ilgas ir trumpas,
To kelio nesulankstysi,
Kaip rankšluosčio prie durų,
Paskirto tik svečiams,
O iš ąsočio paskutinio
Lašo neišpilsi,
Liks tada ašara dugne…
Pavasarį saulutė šildo,
Garuoja žemė ariama,
Vaga – gyvenimo takelis,
Trumpas, bet ir ilgas,
Jeigu išsaugota mintis jame…
Gimtinė – ta vieta,
Kur nuolatos sugrįžta
Žmogus ir paukštis,
Kasmet pražysta ir po žiemos gėlė,
Baltos snieguolės,
Galveles nulenkusios,
Kol jas pakeičia tulpės,
Darželiuose – bijūnas,
Raudona aguona
Žalio javo pakrašty…
Oi, ramunėle,
Mūsų ateitį atspėk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą