Vaikystėje vis piešiame
Spalvotąjį pasaulį,
Išmarginam lapus,
O viršuje – geltona saulė,
Dar mamos šypseną šalia…
Svajokliais būname užaugę,
Kai mylimas pažvelgia,
Nušvinta akyse,
Pasirenkam raudoną rožę,
Kaip ir lūpos,
Skaidrėja ir pasaulis,
O baltą puokštę laikome delne…
Pavasaris – svajonių metas,
Šauksmas laimės,
Taip džiugina gėlė balta,
Kada aplanko meilė,
Pirmas šokis balta suknele...
Tik nesakykite nuskynę žiedą,
Raudoną arba baltą,
Kad mintys palaidos, –
Tokia gili gyvybės kaina
Ir žemiška trauka, –
Pirma snieguolė
Pražysta širdyje...
Džiaugiamės ir balta senatve.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą